Niekada nesu gaminusi pieno produktų namuose, nors žinau, kad iš jo galima padaryti tiek daug skanių ir sveikų gaminių. Kaip sakoma, rankos neprieina... Tačiau, kai pamačiau šį receptą kažkokiame rusiškame kulinariniame puslapyje, nusprendžiau, kad žūt būt išbandysiu! Neplanavau taip greitai, nes turėjau šaldytuve ir paprastos varškės, tačiau suintrigavau Eglę, tad teko suktis greičiau, kad žmonių kantrybės nebandyti. :) Receptas įdomus tuo, kad vietoje tradicinio varškės gamybos būdo - pieno kaitinimo ir sutraukimo kokia nors rūgštimi, šis gaminamas visiškai kitaip - šaldiklyje sušaldant rūgpienį arba kefyrą, o po to tiesiog atitirpinant kambario temperatūroje. Atitirpinėjant atsiskiria išrūgos, o sietelyje lieka kreminė masė, beveik be jokių grūdelių. Nuo tradicinės varškės skiriasi konsistencija ir lengva rūgštele. Man patiko tuo, kad ji puikiai tinka kaip užtepas ant duonos, o pridėjus įvairių žolelių ir priedų būtų puikus dažinys daržovių lazdelėms.Reikės:
1 L rūgpienio arba kefyro.
Gaminimas:
Rūgpienį sušaldyti šaldiklyje (geriausia per naktį).
Sušalusią masę įdėti į sietelį išklotu tankiu marlės sluoksniu ir palikti kol atitirps. (Aš įdėjau vakare ir palikau nakčiai virtuvėje). Toliau naudoti savo nuožiūra.
Iš 1 L kefyro gavosi apie 260 g varškės. (Būtų daugiau, bet mano marlės sluoksnis pasirodė esąs per plonas, tad dalis tirštos masės išbėgo).
33 komentarai:
Suintrigavo šis gaminimo metodas. Ypač kai šaldytuvas pradėjo "ožiuotis" ir padėti prie sienelės produktai sušąla į ledą. Taip paskutinį kartą atsitiko ir kefyrui, kurį paskui išmečiau, o pasirodo, visai be reikalo
Spėju, kad kartais daug dalykų padarome be reikalo, vien iš nežinojimo. :)
Oooo, Vilma, nuoširdžiai ačiū už receptą. man atrodo, kad šiuo metu ir be mano prašymų turėtum turėti daug darbų ;) tai tikrai džiaugiuosi :) aš būčiau ir pakentėjus :)
Tiesa, o nesigauna labai labai rūgštu? ir druskos nereikia?... Nu kaip įdomu. Bandysiu. Žinai, čia panašu kažkuo į "yoghurt straining". Aš kažkada taip dariau jogurtinį užtepėlę.
Egle, prašom! :) Čia toks tinginių receptas, kad nebuvo sudėtinga su visais reikalais suderinti - juk nereikia stovėti prie puodo ir maišyti, stebėti. ;)
Rūgštu tiek, kiek kefyras rūgštus. Druskos galima įdėti kaip ir kitų prieskonių. Gauta masė labiau tinkama pikantiškoms užtepėlėms negu saldiems desertams, bet tai nėra blogai. ;)
Absoliuti fantastika! Jau šį vakarą bandysiu saurasti vietos šaldiklyje, kad įkišti ten kefyrą. O gal galima su jogurtu taip daryti? Švelnesnis skonis gautųsi?
Sparnuoti, žinok neįsivaizduoju. Kad kažkas kitokio tai faktas, nes kefyras ir jogurtas skirtingi produktai, bet vat klausimas kitokio gerąja ar blogąja prasme. ;) Siūlau vienu kartu bandyti iš 0,5 L jogurto ir didelio indelio jogurto, tuomet galėsi puikiai palyginti. ;) Laikysiu kumščius ir LABAI lauksiu rezultatų. :)
Turėjau omenyje 0,5 L kefyro ir indelio jogurto. :)
Sparnuoti, iš jogurto taip neišeis. Bet pakabinus ir marlėj laikant jogurtą, atsiskirs nereikalingas skystis ir gausis toks varškinis-jogurtinis užtepas. Į jį labai skanu įdėt česnako ir krapų :)
Egle, ačiū už pastabą, matai, tu jau viską išbandžius:)
Vilma, o kokį kefyrą naudojai? Ir kokio riebumo? O dėjai į kamerą su visu pakeliu ar kur nors kitur supylei? O kaip po to į tinkliuką sukrovei? :)
Jurga, aš naudojau "Mūsų" kefyrą (pakelis žaliai baltas, ąsočio formos), berods 2,5 proc. riebumo. Į kamerą sudėjau su visu pakeliu - labai patogu, sandariai uždaryta, niekas nei išbėga, nei ką. Po to kai išėmiau vientisą gabalą, susmulkinaau jį mėsos kirvuku ir sudėjau į metalinį sietelį išklotą keliagubu marlės sluoksniu (Eglės patarimu marlę pirkau vaistinėje ;)). Viršuje surišau marlės kampus ir palikau nakčiai. Labai svarbu nespaudyti ir leisti išrūgoms nutekėti pačioms. ;)
O su tuo kirvuku išvis anekdotas gavosi: grįžo mano vyras namo ir pamatė jį virtuvėje prie kriauklės padėtą - sako, kam kirvį naudojau. Aš visa iš juoko net drebėdama, sakau kefyrą kapojau! Reikėjo matyti jo matyti jo žvilgsnį ir išgirsti su kokia intonacija pasakė "Kąąąąą???" :D
Jėga :))) Va čia tai geras anekdotas :)
Savaitgalį išbandžiau. Likau sužavėta... :) Šiek tiek patobulinau technologiją: ištraukus iš šaldiklio kefyro pokelio dugną subadžiau peiliu ir nereikėjo jokių "marliukų".
P.S. šis produktas man, nedraugaujančiai su saldaus pieno produktais yra tikras lobis. Ačiū. (Manija)
Manija, džiaugiuosi, kad pavyko ir patiko! Smagu, kad dabar galėsi mėgautis varške. ;)
skaitau išsižiojusi iš nuostabos ir labai noriu išbandyti. ačiū už puikią idėją.
Egidija, prašom! :)
Nuostabus, stebuklingas dalykas 6i rikota- išbandžiau ir pavyko kuo puikiausiai. Skanutėlė, kreminė varškė, negalėjau sustoti valgyti. Dabar visuomet kameroje turėsiu kefyro maišelį:) Labai pravertė Manijos pasiūlymas - subadyti kefyro maišelį šakute, tad nereikėjo terliotis su marlėmis. Genialu!
Sparnuoti, kaip man malonu skaityti tokį teigiamą atsiliepimą. :)
Dėl maišelio subadymo -puiki mintis! Aš panašiai nuvarvinu grūdėtą varškę, nes nemėgstu kai grūdeliai grietinėlėje plaukia. Tiesiog peiliu subadau folijos dangtelį ir išpilu į kriauklę grietinėlę, o tada jį nuplėšiu ir turiu sausus grūdelius. :)
oho, turėtų būti labai skanu- nekantrauju išbandyti šį ricottos receptuką !
IRRI, bandyk! Juo labiau, kad darbo praktiškai 0. ;)
Pamėginau ir aš pasigaminti ricotą. Gaminom iš kaimiško rūgpienio, kurio pilnas šaldytuvas, nebėra kur dėti. Šiaip rezultatu likau patenkinta, labai švelni, kreminė gavosi varškė. Tik kiekis juokingas, keli šaukštai. Kameroje nelb vietos yra, tai tenka didesnius eksperimentus atidėti ateičiai :) Visgi labai ačiū Vilmai už nuostabią idėją, tikrai paprasta ir svarbiausia pigu :)
Živile, džiaugiuosi, kad rikota patiko. Man labai keista dėl tų kelių šaukštų... Kiek gaminau, iš 1 L kefyro man gaudavosi apie 300-400 g varškės. Kol kas numanau dvi priežastis, dėl ko taip mažai galėjo gautis: rūgpienis buvo nelabai gerai sušalęs ir pasukos negalėjo atsiskirti arba sietelis buvo labai retas ir dalis varškės išbėgo.
Visai gerai padžiauti flanelėje, man gerai gavosi :)
O stai man nesigavo taip vadinama varske, dariau is Musu kefyro, uzsalo labai gerai, teko pjaustyti. Dejau i linini ranksluosti. Gavosi skystas uzpilas o ne UZTEPELE (tokio ant duonos nelabai uzsiteps)
Labai geras receptukas. O valgiau taip: tosterije paskrudinau juodos Kauno duonos,itryniau ja cesnaku, uztepiau musu puikiosios rikotos ir pabarsciau druska. Puikus antigripinas !
Ir antra kart dariau, man nesigauna varskes pavidalo, o gaunasi tas pats kefyras tik su prieskoniais - man buvo neskanu, abu kartus ispyliau i kriaukle. Pasidarysiu normalia Rikota, ji tau tikrai tepasi liuksiskai niekuo nesiskiria nuo italiskos Rikotos.
tai blakstiena, kasgi per linini ranksluosti(jis juk tangrus) varvina, ka marle nezinai kaip atrodo, arba kaip merginos patare subadyk pokeli ir viskas liuksiskai gaunasi. Man asmeniskai labai skanus Norfos 2,5% kefyras ir pigus be galo vos virs 1Lt tai jau senokai taip darausi(rusu forume radau pirmini varianta) ir su bulvemis skanu, o ir i visus kremus dedu, visai tinka juk i kremu dauguma rugstele dedam tad prie sitos Ricotos tiesiog rugsteles nededate ir viskas puiku!
Na, ką ištraukiau kefyrą iš šaldiklio ( prisipažinsiu jis ten stovi ga lkelios dienos - visai iš galvos buvo išgaravę....) subadžiau iš visų pusių šakute ir padėjau kraiuklėje - dabar belieka sulaukti to stebuklo :))))
Na ką, stebuklas įvyko ! :) Skonis toks kiek rūgštokas, primena elementarią varškę, tik gal švelnesnė :) Žodžiu, patiko ir man, ir maniškiui ! Tikrai super dalykas, kai nereikia ilgai prie puodo stovėti ;) Aišku, tikrai skonis skiria tos tikrosios ir kefirinės rikotos. :) Ačiū už super paprastą, bet puikių receptą.
P.s. iš 1 litro kefyro gavosi lygiai 300 g užtepėlės :)
Irri, taip, kefyrinė rikota rūgštesnė, bet apie tai aš perspėjau. ;)Labai džiaugiuosi, kad patiko.
Na, šį kartą į šaldiklį įkišau 7 % riebumo kefyrą - žiūrėsim kas gausis :)
Skanumelis ! niam niam Rekomenduoju isbandyti is 7% riebumo kefyro, skirto saltibarsciams ;) gavosi labai svelni varskyte, praktiskai be jokio rugstumo ;)
IRRI, smagu girdėti! Ačiū, kad pasidalinai eksperimento rezultatais. :)
Rašyti komentarą