Traukiu ir aš į dienos šviesą savo ciabattą. Ką tik iškepta ciabatta atrodė daug žadančiai, tačiau, kaip ir daugumai, didelės skylutės, kurios šioje duonoje yra privalomos, nesigavo. (Beje, pastebėjau, kad pirktinė ciabatta, taip pat be skylučių... Gal lietuviai nesiryžtų mokėti tik už duonos "rėmelį"? :)) Tiesa, skonis buvo puikus, tad duonos tikrai greitai neliko. Miltus naudojau duoninius, pirmos rūšies, tad kepiniai tikrai nepriminė batono. Įtariu, kad kalta buvo tešlos konsistencija. Nors ir pakilo vos ne trigubai, ji buvo kietesnė ir ne tokia lipni negu atrodė knygos nuotraukoje. Gal tas tešlos sunkumas ir lėmė tai, kad didelės oro pūslės negalėjo susiformuoti... Kitą kartą bandysiu tą patį receptą, bet dėsiu mažiau miltų, žiūrėsiu ar turės įtakos. Iššūkis aprašytas čia, o aš tik pasikartosiu, nes nieko nekeičiau. Reikės:
Raugui:
1/2 AŠ sausų mielių,
150 ml vandens,
3 VŠ šilto pieno,
1/4 AŠ medaus arba cukraus,
150 g duonos miltų.
Tešlai:
1/2 AŠ sausu mielių,
250 ml vandens,
1/2 VŠ alyvuogių aliejaus,
350 g duonos miltų,
1,5 AŠ druskos.
Gaminimas:
1. Raugui: sumaišyti mieles su vandeniu ir pienu. Palikti 5 minutes, tada suberti cukrų arba medų ir pamaišyti, kol ištirps.
2. Įmaišyti miltus. Tešla turi būti labai minkšta. Uždengti dubenį rankšluosčiu ir palikti kilti 12 val. arba per naktį.
3. Tešla: Suberti mieles į vandenį, palikti 5 minutes, po to išmaišyti. Supilti šį vandenį bei aliejų į raugą ir gerai išmaišyti.
4. Įmaišyti miltus ir druską. Turi gautis šlapia lipni tešla. Greitai maišyti mediniu šaukštu 5 minutes, tešla pasidarys tampresnė ir atšoks nuo indo sienelių, bet vis tiek liks per minkšta, kad būtų galima minkyti rankomis.
5. Uždengti dubenį rankšluosčiu ir palikti kilti, kol tūris padvigubės ir matysis burbuliukai (apie ę val.). Nemaigyti tešlos. Gausiai pabarstykite miltais dvi skardas ir turėkite šalia miltų rankoms.
6. Su gumine mentele dubenyje tešlą padalinkite į dvi dalis. Vieną dalį iškrapštykite ant gausiai miltais pabarstytos skardos.
7. Rankas gerai pamiltuokite ir atsargiai liesdami vos tešlos kraštelius suformuokite stačiakampį kepaliuką apie 30 cm ilgio.
8. Tą patį pakartokite su likusia tešla ant antros skardos. Palikite neuždengtus 20 minučių.
9. Kepti 220 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių, kol pakils ir pagels. Pastuksenus į kepaliuko apačią pirštu turi skambėti lyg tuščia. Palikti atvėsti ant metalinių grotelių.
Mielių alternatyva:Galima naudoti ir šviežias mieles. Raugui ir tešlai jų reikės po 2,5 g.
6 komentarai:
O, kokia graži duonelė išėjo ;) Tau puikiai pavyko pačių kepaliukų forma (maniškiai kažkodėl labiau panašėjo į stooorą blyną ar picos padą :D) Bet vis tiek svarbiausia, kad skanu :)
Žalia Varna, ačiū! :) Gal labiau susiplojo nes tešla minkštesnė buvo? Kita vertus - fokača irgi nėra blogai. :D
Žaviuosi, Vilma! Ne tik tavo kulinariniais gebėjimais, bet ir analitiniais - tavo pastabos ir pasvarstymai apie pasekmes -priežastis, visad būna labai įžvalgios! Tikiu, kad pavyks tau tas "pūsles" ktią kartą iškviesti į savo duonelę:)
Sparnuoti, ačiū tau labai! Po tavo komentarų man būna labai labai gera ir norisi šypsotis. :)
Susidomejau italisku gaminiu kepimu.Dar nesu ragaves nei vieno gaminio,bet sako ,kad labai skanu.Noreciau atvykti i Vilniuje esancia kepykla ir paziureti ,kaip ir kas.Jusu paveiksliukas tai super atrodo.Manau ir tokio pat skonio.Klausimas:ar miltu kilme reiskia duonos gaminio kokybe ir autentiskuma?aciu
Anonimiške, ačiū!
Dėl miltų - kadangi miltai yra duonos esmė, be abejo jie yra labai svarbūs. Miltų savybės priklauso nuo klimato, kuriame augo javai, sąlygų, todėl jų kilmė turi įtakos kepinio autentiškumui.
Miltai gali skirtis brinkimo laipsniu (t.y. kiek vandens jie sugeria), gliuteno kiekiu (baltymas padedantis iškilti duonai ir suteikiantis akytumo), būti valyti ir nevalyti ir t.t. Todėl pagal tą patį receptą, bet su skirtingais miltais galima pagaminti du skirtingus gaminius. Norint iškepti panašų į autentišką gaminį, reikėtų pasidomėti tradiciniais kepimo būdais ir toje šalyje naudojamais miltais, nes receptuose apie reikiamas miltų savybes paprastai nutylima. Taigi, kepinio autentiškumui miltų kilmė gali turėti įtakos. Bet, žinant niuansus, galima puikiai pritaikyti ir alternatyvas.
kepinio kokybę daugiau lemia ne miltų kilmė, o jų tipas. Kiekvienas tipas yra kažkam pritaikomas pvz., duona kepama iš kuo paprastesnių 1-os rūšies miltų, kad būtų akyta ir netrupėtų. Pyragai kepami iš kuo baltesnių, nesmulkiai maltų miltų turinčių nedaug gliuteno, kad būtų lengvi ir purūs. Pvz., galime paimti puikiausius aukščiausios rūšies Vokiškus miltus ir iškepti šnipštą, o ne, tarkime, tradicinę Vokišką duoną. Priežastis - ne tas miltų tipas. Taigi, svarbu, kad miltai, kad ir kokie jie bebūtų, TIKTŲ pasirinktam kepiniui, neužtenka jų kilmės vietos.
Rašyti komentarą