2014-01-14

Kava ir prie kavos

Jau nebe pirmą kartą įsitikinu - kai pradedi apie ką nors intensyviai galvoti, mintys ima ir materializuojasi. Aš nesu kavos maniakė, geriu vieną, daugiausiai du puodelius per dieną, tačiau šiuo klausimu esu išranki ir geriau išvis jos negersiu, negu gersiu bet ką. Ir gerti kavą pradėjau ganėtinai vėlai, studijų metais į kavos pusę dar nė nežiūrėjau. Mano tėtis yra didelis kavos mėgėjas, pats kavą skrudina, mala ir žino 101 kavos virimo ant viryklės būdą. Pati įsitikinau, kad tą pačią kavą išvirus arabišku ir afrikietišku būdais skonis skiriasi kaip diena ir naktis... Beje, vieni būdai labiau tinkami virti vienam puodeliui - pasilepinimui sau, kiti - kibirui kavos, kai svečiai užgriūna. Stebiuosi tėčio kantrybe ir žiniomis. Aš neturiu tiek laiko (=noro) krapštytis, taigi, vis dažniau pagalvodavau, kad man reikia automatinio kavos aparato, nes savo mokos kavinuką jau "išaugau". Tokiam minčių debesiui dūzgiant mano galvoje, gavau laišką nuo "Kavos draugo". Iš pradžių atsisakiau jų pasiūlymo paragauti kavos, nes nenorėjau būti įsipareigojusi rašyti apžvalgą. Tačiau tai mane paskatino rimčiau pasidomėti kavos aparatais. Turiu pastebėti, kad kavos draugas Karolis yra auksinės kantrybės žmogus - būtumėt matę kaip aš jį su šakėmis spaudžiau į kampą kvosdama apie visų aparatų privalumus ir trūkumus. Taigi, po ilgų mastymų, savo draugų apklausų ir atsakingo rinkimosi išsirinkau Saeco Intuita Cappuccino. Mano ir šeimos poreikius jis puikiai tenkina. Kam cappuccino, kam espresso, o kam virgin cappuccino tik iš pieno putos. :) Dar turiu svarbią pastabą - kavos aparatą pirkau pati, jokios nuolaidos tam neprašiau ir apie jį pareigos rašyti neturėjau. Aš buvau labai maloniai nustebinta Kavos Draugo aptarnavimo kultūra, todėl pati noriu juos rekomenduoti kaip gerą vietą pirkti kavos įrangai, nes nieko nėra geriau kai pirkdamas prekę "nusiperki" ir geras emocijas. Labiausiai nekenčiu klausimo "o jūs instrukciją skaitėte?", skaičiau, po šimts, tai ką, paklausti nebegalima? Kavos Draugas šio klausimo neužduoda, jie noriai atsako į visus klausimus kilusius pradėjus naudotis preke. Nesu naivi ir puikiai suprantu, kad visų įmonių galutinis tikslas - pelnas, tačiau vieni moka dirbti, kiti - ne. Kavos Draugas moka dirbti, todėl ir klientas patenkintas. Nuoširdžiai linkiu jiems sėkmės.


Jei kalbėti apie kavą, tai iš Kavos Draugo ragavau ne vieną. Jos buvo skanios, tačiau ne tai ko aš visą gyvenimą ieškau. Tad ir tinklaraštyje rašyti apie tai, kas manęs iš kojų neišvertė - nenorėjau. Bet galiausiai sutikau JĄ. Musetti Evoliuzione. Aromatinga, sodri, tiršta, labai subtilaus rūgštumo kava. Kartais net nesinori jos "gadinti" pienu, nors juodą kavą geriu retai. Tačiau ir su pienu ji be galo skani, nes yra pakankamai tvirto stuburo, kad atlaikytų pieno putos svorį. 



Žinoma, skaniausia gerti vieną kavą, tačiau gardi draugija dar niekam nepamaišė. Siūlau labai skanius, minkštus varškės sausainius su obuoliais kurie tinka ne tik prie kavos.

VARŠKĖS SAUSAINIAI  SU OBUOLIAIS



Reikės:
150 g sviesto,
0,5 puodelio cukraus,
250 g 9% riebumo varškės,
1 puodelio miltų,
0,5 AŠ kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
5 obuolių.
Viršui:
2-3 VŠ aguonų, sezamo sėklų arba smulkintų riešutų,
1 kiaušinio,
1 VŠ šalto vandens.

Gaminimas:
Ištirpinti sviestą, įmaišyti cukrų ir varškę. Suberti su kepimo milteliais ir druska sumaišytus miltus. Užminkyti tešlą, suvynioti į plėvelę ir pusvalandį palaikyti šaldytuve. Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių. Obuolius nulupti, išimti sėklas ir supjaustyti stambesnėmis skiltelėmis. Tešlą padalinti pusiau ir iškočioti du apskritimus. Supjaustyti kaip tortą smailiais trikampiais. Ant platesnio juostelės galo dėti obuolio skiltelę ir susukti kaip ragelį. Taip susukti visus sausainius. Sudėjus ant skardos, išklotos kepimo popieriumi, aptepti kiaušinio ir vandens plakiniu, pabarstyti pasirinktais pabarstais. Kepti apie 20 minučių kol gražiai pagels.

Šaltinis: Žurnalo "Mano namai" receptai "Obuolių pyragai"

2013-06-17

Tinklaraštininkų diena 2013


Praėjusį penktadienį, birželio 14 d., Electrolux kartu su žurnalu "Virtuvė. Nuo...Iki..." jau ketvirtą kartą suorganizavo maisto tinklaraštininkams profesinę šventę tarptautinės tinklaraštininkų dienos proga. Šį kartą renginio koncepcija buvo visiškai kitokia, tačiau labai vykusi. Pirmiausia, gaminome ne po vieną, o komandomis, tad buvo puiki proga daugiau pabendrauti. Antra naujiena, kad gaminome mes, tinklaraštininkai, o patiekalų pateikimu rūpinosi dizaino studentės, nes šiemet renginys vyko Vilniaus Dailės Akademijos Maisto ir Dizaino Laboratorijoje. Įkvepianti tema: "Šiuolaikinė lietuviška virtuvė: nauji deriniai ir formos". Žemiau - iliustruotas pasakojimas ką gaminome ir kas gavosi. Už nuotraukas ačiū etatinei renginių fotografei Jurgai iš "Savaitgalio Rendez-vous".

Užkandžiui gaminome Vitos iš "Voras tinkle" pasiūlytus morkų suktinukus su varškės ir krienų įdaru. Ryšku, gražu, sveika. :)


Kita komanda virė Sandros iš "Little world" keptų paprikų ir pomidorų sriubą su cinamonu. Šis patiekalas buvo mano favoritas. Sriuba neapsakomai skani, cinamonas tiko idealiai. Labai rekomenduoju išbandyti!


Aš buvau vienoje iš Astos, rašančios tinklaraštį "Villa Alps", komandų, kuri gamino raudoną mišrainę kitaip. Nauja jos forma - bokšteliai su bulvių "vitražu". Labai skanu, ypač orkaitėje kepti burokėliai ir pupelių trintinys su graikiniais riešutais.


Neapsieita ir be karštųjų patiekalų. Jolita iš "Surfing the world cuisine" vadovavo varškės kukuliukų su vištiena bei česnakiniu padažu gamybai. Argi jie nepanašūs į mažus dailius, subtilius cepelinus? :)


Kitas karštasis patiekalas buvo Viktorijos ("Receptų medis") sugalvoti kiaulienos bokšteliai su karamelizuotomis daržovėmis ir bulvių koše su aguonomis. Paragavus jos, man galvoje suskambo "Jingle Bells", nes skonis labai priminė Kūčių virtinukus su aguonomis :)
 

 O kaip gi be deserto? Niekaip! Mūsų vakaro saldusis akcentas buvo Astos kitos komandos darbo vaisius - šakočio, varškės su mėtomis ir šeivamendžių sirupe marinuotų braškių desertas stiklinėje. Labai nesudėtingai pagaminamas, tad, jei nutįso seilės beskaitant, eikite greičiau į virtuvę ir pasidarykite.
Beje, visi gaminti patiekalai kuo puikiausiai atkartojami namų virtuvėje, naudojant kasdienius produktus ir nesugaištant daug laiko, tad nepraleiskite receptų!


Ačiū organizatoriams ir kolegoms tinklaraštininkams už smagiai praleistą vakarą!

2013-02-25

Vapiano


             Praėjusį pirmadienį, Vapiano jau antrą kartą sukvietė maisto tinklaraštininkus smagiai pabendrauti, susipažinti su restorano koncepcija, paragauti šviežių skanių patiekalų ir net patiems pabandyti padirbėti  prie keptuvių. Šį kartą keptuvės pakilnoti man neteko, tačiau, tikiu, kad darbas nelengvas.
            Į šį susitikimą iš Estijos atvyko vienas "Vapiano Vilnius" steigėjų Tarvo Jaansoo. Jis papasakojo Vapiano, restoranų tinklo, kuriam buvo prognozuota daugių daugiausiai 4     mėnesiai egzistavimo, sėkmės istoriją. Pagrindiniai sėkmės kriterijai: produktų kokybė kokybė kokybė ir šviežumas šviežumas šviežumas, unikali, natūrali bendravimą skatinanti restorano erdvė ir novatoriška aptarnavimo, tiksliau - apsitarnavimo, kultūra. Pavyzdžiui, stalai ir kėdės aukšti tam, kad nepasijustum nesmagiai, jei kažkas prieis ir tave užkalbins - daug lengviau užmezgti akių kontaktą kai nėra aukščio skirtumo tarp stovinčio ir sėdinčio.
            Atskiro žodžio reikia apie aptarnavimą - jokių padavėjų čia nėra, kai ko nors nori, nueini ir pasiimi. Ir griežtų meniu čia nėra - aptarnaujantis virėjas gali paruošti pastą pagal norus ir pageidavimus. Žinoma, ko, jie telpa į sveiko proto rėmus... 
           O kol lauki, gali pabendrauti su virėju ir pasižvalgyti aplink, nes virtuvės čia yra atviros - matyti ir augantys šviežios pastos kalnai ir ore skraidantys picų papločiai. Įdomiausia, kad čia nedirba nė vienas profesionalus šefas, visi, norintys ir motyvuoti, ruošti pastą ir picas išmoksta čia.
           Tačiau, kad ir kaip būtų išliaupsinta ši savitarnos sistema, aš turiu savo nuomonę ir negaliu nutylėti. Kol žmonių nedaug, problemų nueiti ir pasiimti ko nori nėra, bet kai žmonių daug, stovėti 15-20 min. prie pastos, po to 15-20 min. prie sriubos ir salotų ir, jei nepasiseks, dar tiek pat prie deserto - menkas malonumas. Ypač jei nori atsikvėpti po savaitės darbų ir pabendrauti su draugais. Kol visi susirinks su savo makaronais, jau ir laikas skirstytis ateis. Tad šiuo klausimu esu konservatyvi ir man labiau patinka kai visi gali susirinkti prie staliuko, išsirinkti kas ko nori, ir, kol užsakymas gaminamas, smagiai kompanijoje bendrauti.
           Tačiau, picos ir desertai ten tokie skanūs, kad į nepatogumus galima ranka numoti. Juo labiau, kad picos laukti stovint nereikia - gaunate specialų daviklį, kuris supypsi kai pica jau būna iškepusi.



             Kadangi esu smaližė, ilgai kankinausi prie desertų vitrinos, bandydama išsirinkti patį skaniausią. Coco e limo tortas, sūrio pyragas, crema di fragola, tiramisu, cherry berry trifle, šokoladinis tortas... Net galva susisuko! Išsirinkau tiramisu ir pasigailėjau... kad pasiėmiau mini porciją. :) Tiramisu buvo nuostabiai skanus - ne per saldus, purus kremas, aiškiai juntamas kavos skonis. Kadangi tinklaraštininkų būrys draugiškas, paragavau ir visų kitų desertų. Kiekvieno skoniui po grieko vertą gardėsį. :)
            Maistas maistu, tačiau Vapiano ir bendravimu džiugino. "Vapiano Vilnius" kokybės vadovas Tomas Pipiras daug ir noriai pasakojo apie restoraną, makaronus, ingredientus, kantriai atsakinėjo į klausimus, nešė iš virtuvės ir rodė produktus.
           Aš puikiai praleidau laiką ir, tikiuosi, tokių vakarų bus daugiau.

Už nuotraukas atskiras ačiū Jurgai.

2013-02-14

Kalakutienos kepsnys


Meilės diena įkvėpė mane nupūsti dulkes nuo tinklaraščio. :)
Turiu prisipažinti, kepinius kepti man sekasi geriau negu mėsos kepsnius, tačiau po truputį mokausi. Geriausiai pavyksta, kai leidžiu mėsai marinuotis mažiausiai per naktį ir kepu kepimo rankovėje, kuri neleidžia mėsai išdžiūti, tačiau netrukdo apskrusti. Taigi, dalinuosi labai skanaus, sultingo kepsnio receptu, kuris, žiūrint į formą, labai tinka Valentino dienai. :)

Reikės:
Kalakuto šlaunies,
Kupino šaukšto medaus,
Kupino šaukšto grūdėtų garstyčių,
Šviežiai sugrūsto penkių pipirų mišinio.

Gaminimas:
Kalakuto šlaunies viršų kelis kartus kryžmai įpjauti, kad geriau pasimarinuotų. Aš paukštienai visada nulupu odą, tačiau, jei mėgstate, to daryti nebūtina. Sumaišyti visus likusius ingredientus ir gautu mišiniu iš visų pusių aptepti mėsą, Nepatingėkite pamasažuoti, kepsniui tai patinka. :) Mėsą įdėti į maišelį, išleisti iš jo orą ir sandariai užrišti. Marinuoti šaldytuve mažiausiai per naktį.
Kepimas: orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių, mėsą įkišti į kepimo rankovę, kartu galima įdėti bulvių ar/ir kitų šakninių daržovių, sandariai užrišti galus, įdėti į formą ir kepti apie 1-2 val. (priklauso nuo šlaunies dydžio). Patikrinti aš iškepė galima įsmeigiant peilį į storiausią vietą - jei sultys skaidrios, mėsa iškepusi, jei rausvos, dar reikia pakepti.
Garnyrui labai tinka apvirtos ir svieste apkeptos šparaginės pupelės.

2013-01-02

Kalėdų senelis Slapukas 2012


            Šiemet pirmą, tačiau tikrai ne paskutinį kartą, dalyvavau Viktorijos akcijoje atrakcijoje "Kalėdų senelis Slapukas 2012". Labai patiko ruošti dovanėlę nuo savęs, tačiau koks smalsumas kuteno padus kol laukiau savosios! Kaip mažas vaikas nekantravau - nuo ko? iš kur? kas? Mano Slapukas atkeliavo ir linkėjimų atvežė iš Liuksemburgo nuo Citrinos ir Bulvės. Ačiū jiems labai! 
            O dabar plačiau apie dovanų dėžutės turinį... Joje buvo žalioji Earl Grey arbata, baltasis šokoladas su mača, nepaprastai aromatingi meduolių prieskoniai, briedis :) ir atvirutė. Šokoladą jau pragraužiau, briedis ant eglutės, judu ta linkme toliau... ;)

2012-12-14

Apie dovanas ir šokoladą...


            Visada maniau, kad nesu didelė šokolado, ypač pieniško, mylėtoja.
            Pirmą kartą Chocolate Naive šokolado paragavau kai Domantas padovanojo plytelę Tarptautinės tinklaraštininkų dienos proga surengtame vakarėlyje "Prieskonis, kuris mane įkvepia". Tada man "kliuvo" pieniškas šokoladas - "velnias, kaip nepasisekė", pamaniau. Paragavusi jo namuose, nenustojau stebėtis, kad pieniškas šokoladas gali būti nepersaldus ir skanus! Vėliau paragavau juodojo, po to - šokoladu dengtų migdolų, kurie mane nustebino lengvai juntamu šokolado kartumu, o ne cukrinio glaisto traškesiu ir saldumu, būdingu visiems parduotuvėje pirktiems glaistytiems riešutams.
            Ragaudama Naive produktus, jaučiuosi kaip Alisa stebuklų šalyje - kiekvienas kąsnis staigmena ir mažas stebuklas, todėl tikrai negėda ir negaila parekomenduoti ir pareklamuoti Domanto nuo kakavos pupelės Lietuvoje gaminamą šokoladą.
          Jei abejojate ar kamščiatraukis gera dovana Kalėdoms, neabejokite, kad aukštos kokybės šokolado degustacija - bus puiki dovana!

Žemiau - "Chocolate Naive" pranešimas ir kontaktinė informacija.

Šiandien mūsų planeta pilna keistenybių.Viena iš jų - žmonės, pasirenkantys gyventi aplinkoje, kurioje gausu pusėtinų dalykų. Mokslininkai nagrinėja šį fenomeną: kai žmonės nenori, kad jiems duoti pažadai būtų išpildyti iki galo, nes patys trokšta turėti galimybę neišpildyti savųjų. Todėl jie sutinka gauti prastos kokybės dalykus. Dalykus, kurie nėra iš „Chocolate NAIVE"...
Tiems ieškantiems nepaprastumo Jūsų mylimiems NAIVE siūlo ypatingą dovaną – šokoladinę degustaciją dviems asmenims.
Dovanos kaina – 100 Lt, užsisakyti reikėtų el. paštu:
ruta@chocolatenaive.com. Dovanų kuponą su įrašytais apdovanotųjų vardais jums atsiųsime paštu iki gruodžio 21 d., kad dar kaip tik laiku spėtumėte įteikti.
O su tais nepaprastaisiais šnekėti apie šokoladą, jo istoriją, skonius ir kvapus ir, žinoma, ragauti susirinksime Vilniuje sausį, tikslią datą nutarę mėnesio pradžioje.

2012-12-02

Kalėdinis džiovintų vaisių ir riešutų pyragas





Jau gruodžio pradžia! O tai reiškia, kad, jei kažkas pamiršo/nespėjo/rankos nepriėjo, dar turi galimybę išsikepti kalėdinį vaisių pyragą, kurį reikia brandinti du mėnesius, mažiausiai dvi savaites. Pernai jo neiškepiau ir graužiausi nagus, nes Kalėdos be jo - ne Kalėdos...

Mano asmeninis pastebėjimas po kelių metų praktikos - procesas trunka daug greičiau kai vaisiai karpomi žirklėmis, o ne pjaustomi. 
Mano šių metų variantui prireikė:

250g sviesto,
200g rudojo cukraus,
4 didelių kiaušinių,
0,5 AŠ kepimo miltelių,
1 apelsino sulčių,
2 puodelių miltų,
200g šviesių razinų,
300g tamsių besėklių razinų,
100g džiovintų datulių,
250g džiovintų abrikosų,
250g džiovintų slyvų,
110g migdolų,
125 g džiovintų spanguolių,
1 apelsino nutarkuota žievelė.

Gaminimas:
Orkaitę įkaitinti iki 160 laipsnių. Formą ištepti sviestu ir iškloti kepimo popieriumi.
Minkštą sviestą išplakti su cukrumi. Vis plakant po vieną sudėti kiaušinius, supilti apelsino sultis, suberti miltus sumaišytus su kepimo milteliais. Sudėti susmulkintus džiovintus vaisius ir kitus priedus. Tešlą sudėti į paruoštą formą ir kepti 2 valandas. Iškepusį pyragą PILNAI atvėsinti, sandariai suvynioti į foliją ir įdėti į maišelį. Saugoti kambario temperatūroje 2 mėnesius, mažų mažiausiai - 2 savaites.