2009-02-04

Pica su špinatais, grūdėtąja varške ir saulėje džiovintais pomidorais

Kažkada taip užsimaniau picos, kad kelias savaites ji man kaip keptas karvelis svajose rodėsi. Į piceriją eiti nenorėjau, nes man nepatinka komercinės picos - jos nesveikos, riebios, mažai įdaro ir skonis toks dirbtinis. Norėjau pati kepti, bet antroji pusė "nepasirašė", mat atsivalgė tų komercinių... Tai vis kankinausi galvodama apie ją. :) Bet atsitiko taip, kad praėjusią savaitę kažkoks virusas mane užpuolė, šefas išvarė į namus gydytis, tad turėjau leisti laiką viena namuose. O vienas namuose, tai kaip Butkutės dainoj "tu darai ką nori..." Ir dariau! Dariau ką noriu - PICĄ! :) Buvo gana paprasta, nes kameroje turėjau susišaldžiusi nuo mielinių bandelių likusios tešlos, tad reikėto tik įdarą sugalvoti. Tai, ką sukūriau, pranoko visas mano fantazijas, lūkesčius ir norus - pica buvo fantastiškai skani ir, sakyčiau, labai sveikuoliška! Labai atsiprašau visų skaitytojų, bet picos pagrindo recepto nepateiksiu, nes, gėda ir sakyti, nebeprisimenu kokia tešla buvo šaldiklyje. Tačiau, padariau vieną skonio atradimą - saldoka tešla taip puikiai tinka picai, kad kitą kartą ją gamindama, specialiai įbersiu truputį cukraus! Taigi, pica:

Reikės:
Mielinės tešos pagrindui,
Alyvuogių aliejaus,
Špinatų,
Kumpio,
Grūdėtos varškės,
Džiovintų raudonėlių, mairūno, bazilliko, petražolių, česnakų, rozmarino (naudojau mišinį),
Saulėje džiovintų pomidorų aliejuje,
Tarkuoto kietojo sūrio.

Gaminimas:
Mielinę tešlą labai plonai iškočioti į apskritimą ir lengvai konditeriniu teptuku patepti aliejumi.
Ant viršaus uždėti nuplikytus špinatus, kumpio gabaliukus, protingo storio sluoksniu paskleisti grūdėtą varškę, pabarstyti žolelėmis ir paskirstyti pomidorų gabaliukus. Viską pabarstyti tarkuotu sūriu ir pašauti į 200 laipsnių orkaitę, kol pasklis nerealus kvapas ir tešlos krašteliai gražiai paskrus. Sūris per tą laiką tikrai išsilydys. ;)

12 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Liuks, liuks, liuks ir dar kartą liuks! Visada kažko panašaus norėjau, bet taip ir nepabandžiau. O dabar juodu ant balto ir, manau, šiandien ši pica kaip tik ir atsitiks man vakarienei ;)Dėkui

Vilma rašė...

Va va, ir man taip buvo, kad kažko TOKIO norėjau, norėjau, norėjau ir prisinorėjau. :) Kai pagaliau kepiau picą, taip mintys ilgai dėl įdaro sukosi, nes ji tiesiog privalėjo būti tokia, kad ilgai kentusi siela patirtų palaimą. :) Pavyko puikiai, nes įdaro komponentai taip idealiai derėjo vienas su kitu, kad jai absoliučiai nieko netrūko. Kol kas dar nesu kūrėja, esu tik gamintoja pagal receptus, tad tokie sėkmingi eksperimentai labai džiugina. :)

Anonimiškas rašė...

Vakar išbandžiau picikę vakarienei - pasidaro super greitai. Dariau be kumpio, nes griešijau su sūriu - kiekvienam savo užtemimas :D Ir turiu iš karto klausimą - gal kepiau per trumpai, bet mane kiek trikdė špinatų "žalumo" skonis. Nu tokia žolė ir kažkaip man ji išsiskyrė iš visko...Ar per mažai nuplikiau, ar per trumpai kepiau (varškė buvo išsilydžius, sūris irgi, kvepėjo uch...) Kažkaip galvojau, kad man špinatai patinka, bet tas žoliškumas...Nežinau, nežinau. Any ideas?

Vilma rašė...

Aš naudojau šaldytus, smulkintus špinatus kurie būna sušaldyti kubeliais, juo nuplikiau, bet vandens iš karto nenupyliau, palaukiau kol kubelis atsileis, o tada viską kroviau ant pado. Jokio keisto "žalumo" nepastebėjau. Kita vertus, pačių špinatų irgi nepadauginau, tai gal tas irgi turėjo įtakos? Ir dar, manau, kad kumpio skonis truputį nugesina špinatų prieskonį, kuris galėjo dominuoti jei buvo tik sūris. ;) Papasakok kokius špinatus ir kaip ruošei, gal rasim "šaknį". ;)

Anonimiškas rašė...

Hmm, špinatai buvo šaldyti, iš mamos sodo, bet jie ne kubeliais, o lapukai sudėti dėžutėje ir sušaldyti. Juos perliejau vandeniu ir tiek, jie beveik atsileido. Aišku, jų nepagailėjau ir tai galejo būti problema...Kumpis be abejo turejo juos maskuoti...Bet gal gali tada apibūdinti špinato skonį tavo picoj?

Vilma rašė...

Mano picoje jie nedominavo, bet suteikė malonios žolinės konsistensijos ir lengvo špinatiško kartumo kuris taip puikiai derėjo su salstelėjusiu padu, kremine grūdėta varške ir sūrokais pomidorais, kad nebuvo jokio komponento kuris dominuotų ir užgožtų kitus. :) Ir, žinoma, nepamiršau, kad tai ne apkepas, o pica, tad visko dėjau saikingais kiekiais - tik porą griežinėlių kumpio susmulkinto, porą VŠ varškės, du mažus kubelius špinatų ir gal tris pomidorus iš aliejaus. Kadangi visko buvo nedaug, pado traškumas ir saldumas taip pat "grojo". Aišku, džiovintos žolelės irgi suteikė gero aromato. Nežinau kaip nupasakoti tą špinatų skonį - bendra dermė man buvo superinė. :)

Anonimiškas rašė...

Tik dabar aisku daejo-ar tik ne su uogienes diena reikia tave sveikinti siandien ir ar tik ne ta proga knygu karstlige uzklupo ;) Daug zvakuciu,noru issipildymo ir...grazios pradzios geguzes men ;)

Vilma rašė...

Nea, Net, ne tortadinis mano. :D Čia savimotyvacijai už sėkmingus metus darbe, kurie neliko neįvertinti ir vsdovybės... ;)
O mano uogienės diena kovą... ;)

Anonimiškas rašė...

Nagi pagaliau pasikepiau pica su kumpiu ir viskas liuks - tikrai pataise skoni, pamazinau spinatu, tai ir zoliskumas pranyko. Zodziu, taip man ir sekasi su receptu korekcijos skias...Norejau geriau, gavosi kaip visada ;)

Vilma rašė...

Nors ir iš antro karto, bet svarbu, kad gavosi tai, ko tikėjaisi. ;)
Kai pagalvoji, kartais taip ir "nurašomi" receptai iš knygų - pabandai, nesigavo, pasitarti nėra su kuo ir galvoji - š... :)

rozmarinas rašė...

šauni pica, mums patiko :)

Vilma rašė...

Rozmarinai, labai džiugu. :)