Ėjau šiandien iš darbo namo, o galvoje ūžia "52 savaitės... Moliūgas... 52 savaitės... Moliūgas... 52..." Ir staiga nušvitimas - moliūgą iškepti orkaitėje ir sumaišyti su grūdėta varške bei saulėje džiovintais pomidorais kurie taip puikiai tiko vakarykštėse salotose... Žinojau, kad nenurimsiu, jeigu nepabandysiu, todėl pakeliui užlėkiau į parduotuvę varškės. Prigriebiau dar ir akcijinių baklažanų bei cukinijų - ateičiai... ;) Ir šokoladą - Jam, nes aš mėgstu daryti gerus darbus. :) Grįžtant prie salotų - pavyko puikiai! Saldu, sūru ir subtiliai aitru nuo rozmarino vienu metu. Jaučiu, kad pradedu pamesti galvą ties saldu-sūru deriniu. :) Ir dėkui Sparnuočiui už tokią įkvepiančią temą!
Reikės:
Moliūgo (aš naudojau kvapųjį (butternut squash)),
Alyvuogių aliejaus,
Druskos,
Pipirų,
Rozmarino arba šalavijo (naudojau maltą rozmariną),
Grūdėtosios varškės,
Saulėje džiovintų pomidorų,
Druskos.
Gaminimas:
Moliūgą supjaustyti nedideliais kubeliais, sudėti į didelį dubenį, įpilti truputį aliejaus, įberti druskos, pipirų ir rozmarino ir viską išmaišyti. Suberti vienu sluoksniu į skardą ir kepti kol apskrus karštoje orkaitėje. Aš apskrudimo stadijos nesulaukiau, nes išsigandau, kad jie greičiau ištež, o man patinka, kai kubeliai dar al dente. Palikti aušti. Tuo tarpu pasiruošti dubenėlį, išsitraukti iš šaldytuvo pomidorus, patikrinti ar neišsikrovė fotoaparato baterija... Turėjo jau ataušti! Tada greitai viską sudedam, jei reikia, pasūdom, lėtai fotografuojam, keliaujant su dubenėliu po visus buto kampus ieškant geriausio apšvietimo (nekenčiu šiuo atveju prieblandos!) ir, po visko, mėgaujamės rezultatu! Indų plovimą palieku "desertui", kad nebūtų kaip Eglei, jog kol išplauna indus, vakarienės beveik nebelieka. :)
15 komentarų:
kaip skanuuuuuuu :)
Iš kur žinai? :)))
Vilma, kaip produktyviai :))
Bijai velnių gaut? :)
matau! ir jaučiu per ekraną!
o dar būna moliūgų kur pirkti? nors, regis, prieš porą savaičių mačiau kalvarijose.
ne nu, šitą reikia išmėginti. atrodo, puiku būtų į paskaitas įsidėti, toks gardus sotus ir nereikalaujantis termoso maistas.
Egle, nea, nebijau, tiesiog savaitė laisvesnė pasitaikė. ;) O be to, kaip žinia, tas kulianrinis įkvėpimas toks banguotas... ;)
Rusvaplauke, aš buvau labai nustebusi kai butternut'ą pamačiau Maximoje. Šį buvau parsiboginusi prieš porą savaičių ir kankinau ant palangės, ne snebuvo kada gaminti. O vakar mačiau Maximoje netoli Tavo namų prie salotų, avokadų ir kt. dalykų kukliai kampelyje sudėtus... ;) Tik kaina nebe tokia user friendly, kokia buvo per akciją kai aš pirkau.
Į paskaitas būtų puiku, nes salotos tikrai labai sočios. ;)
Vajetau, kaip čia gardžiai, Vilma, sugalvojai! Rudenį, kai atsiras daržo moliūgėlių ir aš būtinai būtinai nepamiršiu išbandyti - varškė su moliūgais ir pomidorais džiovintais... mmmmm:)
Sparnuoti, gali lipnų lapelį prie kokio puodo prisiklijuoti, kad nepamirštum... ;)
man irgi baisu pamiršti receptą - nes išsisaugau kompiutery, ir kažkaip, na, neatsiverčiu tinkamu momentu.
tai šitą ant darbastalio pasiliksiu ,)
Labai labai nuoširdžiai tikiuosi, kad patiks! :)
žinai ką, šiandieną išbandžiau! labai gardžios gardžios gardumėlis - tokios ypač sodraus skonio. beje, man keptas moliūgas labai užpanašėjo į saldžias morkytes, gal kada ir su jom bandyiu - pigutesnės vis dėlto. tiesa, gaminau ne su butternut'u, o su kažkokiu pjaustytu moliūgu, kurio vakar mindaugo maksėj užtikau - nesinorėjo trijų kilų pirkti, o butternutai tik nepjaustyti.
beje, kas dar žiauriai patiko - tai spalvos, tokios gyyyvos ir ryškios. ir dar - tikrai įsipaišei į tą 52 savaičių temą: išsitraukiau priešpiečius, draugė sako: o kas čia? - salotos. - o kokios? - grūdėta varškė, moliūgai ir saulėj džiovinti pomidorai. - kaip.. neįprasta.
tada paragavo; sakė, gardu ,) ir džiaugėsi 'kažkokiu skaniu prieskoniu - toks it šaldantis'. galvoju - rozmarinas čia ar šalavijas?
rudenį gaminsiu dar - na, kai moliūgai bus pačiam sezone. nors ir dabar dar šiek tiek jo kepinto liko, susimesiu tokių ir ryt. super.
Rusvaplauke, kaip smagu, kad išbandei salotas ir dar smagiau, kad patiko! :)
Dėl morkiškumo, tai man nepriminė morkų, gal dėl to, kad butternutas sodresnio skonio negu paprastas moliūgas?
O dėl to šaldančio prieskonio, tai rozmarinas arba šalavijas ir moliūgas tikrai puiki pora: vienas toks pikantiškesnis, aštresnis, o kitas saldus, tai bendra dermė liuksusinė gaunasi. :)
galbūt, galbūt - rudenėjant, manau, ir butternut'ą išmėginsiu. o morkiškumas.. na maniškis moliūgas toks ryyyyyškiai oranžinis, ir iškepės pasidarė minkštutis it virta bulvė, tik kiek drėgnesnis, ir skonis labai saldus, tuo ir priminė morkas. na, na kas būna saldus, minkštas, kvepianti ir oranžinis? :}
beje, norėtųsi, kad kitąkart pavyktų truputį apskrudinti/karamelizuoti tą moliūgą, nes maniškis irgi taip greitai iškepė (tiesa, mažais gabalėliais pjausčiau..), kad bijojau, jog visai į košę nepavirstų. palaikiau truputį po griliumi, bet nesuskrudo, deja. gal virtuviniu liepsnosvaidžiu bandyt ar ką :D
Žinok, Jul, pastebėjau, kad kiti moliūgai daug vandeningesni negu butternut'as - nei iš jų normalios tyrės (pyragams ar kitiems kepiniams) padarysi, nei apkepo (tokio su traškiu viršumi, kurį amerikonai per padėkos dieną prie kalakuto patiekia) pagaminsi. :/ Galvoju, gal situaciją gelbėtų apskrudinimas keptuvėje ant didelės ugnies - kad apskrustų greičiau negu spėtų pavandenyti... Čia jau eksperimentuoti reikia. :)
dėl moliūgų piurė: dariau pernai, tai tiesiog iškepiau moliūgą, sutryniau, bet pavandenijo, tai tiesiog palikau nusivarvėti marlėje (ar taip vadinasi? :)), ir išėjo puikus pyragas!
Na va kokį šaunų sprendimą radai! Gėda prisipažinti, bet man pernai "nedašilo" toks sprendimas, tad sugadinau gnocchi su moliūgais kuriuos bandžiau gaminti pagal Forelle. :/ Na, ne tai, kad visai visai sugadinau, tiesiog reikėjo tiek daug miltų, kad iš moliūgo gnočiuose liko tik spalva, bet ne skonis. :)
Rašyti komentarą