Medumi gardinti įspūdžiai... :)

Greitai baigiasi geri dalykai... Bet, neabejoju, tik tam, kad prasidėtų kiti, dar geresni! Mūsų DIENA buvo nuostabi - tokia, kokios ir norėjome. Niekas netemdė laimės ir džiaugsmo, visos staigmenos buvo šaunios, o likę prisiminimai - nuostabūs! Už tai esu be galo be krašto dėkinga mūsų šauniosioms vestuvių planuotojoms "apelsinėms" Ritai ir Kristinai, kurių idėjos ir nuoširdžios pastangos sukūrė mums puikią šventę. :)

Taip pat ačiū mūsų nerealiam fotografui Audriui - be galo malonu su juo bendrauti, o fotosesijoje praleistas laikas buvo tikra smaguma! Rezultatų dar laukiam, bet neabejojam jų kokybe. ;) Audriau, laikau kumščius už tavo egzus!

Negaliu nepadėkoti dizaineriui Arvydui Videikai už nuostabią suknelę, kurią vilkėdama sulaukiau daugybės komplimentų! Ir VAMP mados namams už šiltą ir malonų bendravimą.

Didelis didelis AČIŪ mano šauniosioms draugėms už įsimintiną mergvakarį! Duota priesaika visada po ranka, tad jei netyčia užsimirščiau, spirkit man užpakalin, kad atmintis pagerėtų, gerai?.. :D

Labai labai dėkoju Elžbietai, Sparnuočiui, Julei ir Eglei - už dėmesį, gėles ir dovanas. Taip nustebau tiek daug jūsų pamačiusi! Merginos, jūs nuostabios!

Labai nuoširdžiai džiaugiuosi visais, draugais ir kolegomis, kurie palaikė laukiant vestuvių, buvo kartu jų metu bei visada džiaugėsi kartu su manimi!

Po viso džiugaus šurmulio, nusipelnėme mes pagaliau dviese pasidžiaugti savo santuoka, tad susikrovėme lagaminus ir išdūmėme į Ispaniją. Geresnės šalies medui kopinėti nesugalvojome - juk ten saulėta, šilta, auga apelsinai, nuostabus maistas ir vynas! Noriu pasidalinti keliomis sustabdytomis akimirkomis ir su savo blogo skaitytojais. :)


Pirmą vakarą atskridę į Madridą negalėjome ramiai praeiti pro vaisių ir daržovių parduotuvėles, tad parsitempėme į viešbutį štai tokį "grobį".

Apelsinus, trešnes ir braškes atpažinti nesunku, o štai tas objektas dešinėje pusėje iš viršaus mane sudomino... Vadinasi jis peruvine anona (isp. cherimoya, angl. custard apple), prapjautas atrodo štai taip:

Skonis su niekuo nepalyginamas - visiška egzotika, atrodo, kad valgai tai bananą, tai mangą, tai ananasą, neina pagauti konkretaus niuanso. Minkštimas kreminis, galima valgyti šaukšteliu. Viduje slypi daug stambių, juodų sėklų. Man labai patiko! Puikus desertas.

Madride atkreipiau dėmesį į gatvių pavadinimus, visi jie ne šiaip sau užrašyti, o sudėlioti iš emaliuotų plytelių, tai suteikia žavesio.

Madrido botanikos sode net nepastebėjau, kad ne tik aš su objektyvu taikinių ieškau, bet ir pati esu stebima... :)


Bevaikštant mieste žavėjo daug žydinčių magnolijų. Dievinu jų kvapą! Visai kaip katinas valerijoną. Mano vyras vos ne nuo kiekvieno medžio mane atplėšti turėjo, nes eidavau ratais, stiebdavausi link žiedų ir vis uostydavau, uostydavau... Kažkada seniai brolis padovanojo man baltųjų magnolijų kvapo dušo želė - kaip aš ją taupiai naudojau, kad tik nesibaigtų, ir iš vonios neišeidavau tol, kol kvapas neišsivėdindavo... Jau daug metų ieškau kažko panašaus, bet nesėkmingai. Pažiūrėkit žemiau į šį tobulą žiedą - baltas, lakoniškas, tyras, svaigus...


Vaikštinėdami, visai netyčia radom Madrido rožyną. Gaila, kad nuotraukos negali perteikti viso grožio. Ir kokių tik rožių ten nebuvo - visokiausių spalvų, formų, kvapų! Už manęs tik nedidelis kampelis to rožių rojaus. :)

O baseinėliuose nuostabios lelijos...


Aplankėme ir netoli Madrido esantį Toledą. Nuostabus miestukas! Tiesa, labai klaidus ir kalvotas, todėl nusivaikščiojome kaip asiliukai. Bet įspūdžiai viską atpirko. Čia gabaliukas Toledo gatvelės:

Šis miestas garsėja marcipanais ir saldumynais, todėl netrūksta specializuotų mažyčių parduotuvėlių.

Dabar galvoju kraupinti jus apie muses sausainių maišeliuose ar nekraupinti... Ai tiek to, nekraupinsiu - tarkim, kad man pasirodė per akinius nuo saulės... ;)

O kepinių parduotuvėlių vitrinose galima pamatyti štai tokių dalykų:




Negaliu nepaminėti ir neparodyti ledų ragautų baskų sostinėje - Bilbao.

Iš išorės ledai kaip ledai, tiesą sakant, būna ir gražesnių, bet skonių deriniai - atominiai! Iš viršaus buvo kaušelis ledų su šviežiomis datulėmis ir mėlynojo pelėsio sūriu, o apačioje - su mėlynėmis ir Pecorino sūriu. Nenusakomas pojūtis ant liežuvio, bet nuostabiai skanu!

Paskutinė stotelė buvo Barselona. Žavingas miestas! Gyvas, meniškas, tiesiog kunkuliuojantis gyvenimu.

Štai čia Barselonos krantinė žiūrint iš laivelio. Prie jos, perėjus tiltu, yra didelis Akvariumas ir prekybos centras, todėl žmonių daugybė. Jaunimėlis susėdęs visur, kur tik įmanoma: ant suoliukų, žolės arba tiesiog ant žemės, visi atsipalaidavę ir niekur neskuba. O kam daryti šiandien tai, ką galima manjana! :)

O vandenyje plūduriuoja neatpažinti plaukiojantys objektai...

Karštą dieną niekas negaivina geriau už ledinę sangriją.

Atgaivinti tai atgaivino, bet pusės litro stiklinė ir galvą apsuko... :)

Ispanijoje pažinau, kad apelsinai visai nerūgštūs! Pirmą kartą gyvenime ragavau apelsinų kurie neturėjo nė lašo rūgštelės ir buvo absoliučiai saldūs! Tiesa, pirkti parduotuvėje niekuo nesiskyrė nuo mūsiškių parduotuvinių, taigi...

Ir apelsinmedžiai visur laisvai auga! O aš aplink juos vaikščiojau ir aikčiojau kaip norėčiau nusiskinti porą... Būčiau! Nepasiekiau... Matyt, pažengiau toliau negu protėviai, nes į medį nebelipau... :)


Įamžinti liko ir besiduodantys katukai. Labai jau linksmai vartėsi, negalėjau ramiai praeiti. Buvo jų gal penki vienoje vietoje, bet visi į kadrą netilpo. Liko tik du ryži.

Na ir pabaigai dar keli "skanūs" kadrai...



Daug vaikščiojom, daug matėm, ir kaitom, ir lietaus sulyti buvom, bet puikiai praleidome laiką! Medaus mėnesių daugiau nebebus, tačiau puikių atostogų - be abejonės! O aš jau nekantriai pradedu laukti kitų kelionių... Bet kol jos ateis, bandysiu pažinti pasaulio skonį per virtuvę... ;)